Raoulto dėsnis garų slėgio skaičiuoklė tirpalo chemijai

Apskaičiuokite tirpalų garų slėgį naudodami Raoulto dėsni, įvesdami tirpiklio molinę frakciją ir gryno tirpiklio garų slėgį. Būtina chemijos, chemijos inžinerijos ir termodinamikos taikymams.

Raoulto dėsnio skaičiuoklė

Formulė

Psolution = Xsolvent × P°solvent

Įveskite reikšmę tarp 0 ir 1

Įveskite teigiamą reikšmę

Tirpalo garų slėgis (P)

50.0000 kPa

Garų slėgis vs. molinė frakcija

Grafikas rodo, kaip garų slėgis keičiasi su moline frakcija pagal Raoulto dėsnį

📚

Dokumentacija

Raoult'o Dėsnis Garų Slėgio Skaičiuoklė

Apskaičiuokite tirpalo garų slėgį akimirksniu naudodami mūsų Raoult'o dėsnio skaičiuoklę. Įveskite molinę frakciją ir gryno tirpiklio garų slėgį, kad gautumėte tikslius rezultatus chemijoje, distiliacijoje ir tirpalo analizei.

Kas yra Raoult'o Dėsnis?

Raoult'o dėsnis yra pagrindinis fizinės chemijos principas, aprašantis, kaip garų slėgis tirpale susijęs su jo komponentų moline frakcija. Ši garų slėgio skaičiuoklė taiko Raoult'o dėsniui, kad greitai ir tiksliai nustatytų tirpalo garų slėgį.

Pagal Raoult'o dėsni, kiekvieno komponento dalinis garų slėgis idealiame tirpale lygus gryno komponento garų slėgiui, padaugintam iš jo molinės frakcijos. Šis principas yra esminis norint suprasti tirpalo elgseną, distiliacijos procesus ir koligatyvines savybes chemijoje ir chemijos inžinerijoje.

Kai tirpiklis turi negaruojantį tirpiklį, garų slėgis sumažėja, palyginti su grynu tirpikliu. Mūsų Raoult'o dėsnio skaičiuoklė pateikia matematinį ryšį, leidžiantį apskaičiuoti šį sumažėjimą, todėl ji yra nepakeičiama tirpalo chemijos taikymams.

Raoult'o Dėsnio Formulė ir Apskaičiavimas

Raoult'o dėsnis išreiškiamas šia lygtimi:

Psolution=Xsolvent×PsolventP_{solution} = X_{solvent} \times P^{\circ}_{solvent}

Kur:

  • PsolutionP_{solution} yra tirpalo garų slėgis (paprastai matuojamas kPa, mmHg arba atm)
  • XsolventX_{solvent} yra tirpiklio molinė frakcija tirpale (be matmenų, nuo 0 iki 1)
  • PsolventP^{\circ}_{solvent} yra gryno tirpiklio garų slėgis tuo pačiu temperatūroje (tos pačios slėgio vienetais)

Molinė frakcija (XsolventX_{solvent}) apskaičiuojama kaip:

Xsolvent=nsolventnsolvent+nsoluteX_{solvent} = \frac{n_{solvent}}{n_{solvent} + n_{solute}}

Kur:

  • nsolventn_{solvent} yra tirpiklio molių skaičius
  • nsoluten_{solute} yra tirpalo molių skaičius

Kintamųjų Supratimas

  1. Tirpiklio Molinė Frakcija (XsolventX_{solvent}):

    • Tai be matmenų kiekis, kuris atspindi tirpiklio molekulių proporciją tirpale.
    • Ji svyruoja nuo 0 (grynas tirpalo) iki 1 (grynas tirpiklis).
    • Visų molinių frakcijų suma tirpale lygi 1.
  2. Gryno Tirpiklio Garų Slėgis (PsolventP^{\circ}_{solvent}):

    • Tai gryno tirpiklio garų slėgis tam tikroje temperatūroje.
    • Tai yra intrinzinė tirpiklio savybė, kuri stipriai priklauso nuo temperatūros.
    • Dažniausiai naudojami vienetai yra kilopaskaliai (kPa), milimetrai gyvsidabrio (mmHg), atmosferos (atm) arba torr.
  3. Tirpalo Garų Slėgis (PsolutionP_{solution}):

    • Tai rezultatinis tirpalo garų slėgis.
    • Jis visada yra mažesnis arba lygus gryno tirpiklio garų slėgiui.
    • Jis išreiškiamas tais pačiais vienetais kaip ir gryno tirpiklio garų slėgis.

Kraštutiniai Atvejai ir Apribojimai

Raoult'o dėsnis turi keletą svarbių kraštutinių atvejų ir apribojimų, kuriuos reikia apsvarstyti:

  1. Kai Xsolvent=1X_{solvent} = 1 (Grynasis Tirpiklis):

    • Tirpalo garų slėgis lygus gryno tirpiklio garų slėgiui: Psolution=PsolventP_{solution} = P^{\circ}_{solvent}
    • Tai atspindi aukščiausią tirpalo garų slėgio ribą.
  2. Kai Xsolvent=0X_{solvent} = 0 (Nėra Tirpiklio):

    • Tirpalo garų slėgis tampa nulis: Psolution=0P_{solution} = 0
    • Tai yra teorinė riba, nes tirpalas turi turėti šiek tiek tirpiklio.
  3. Ideali vs. Neideali Tirpalai:

    • Raoult'o dėsnis griežtai taikomas idealiems tirpalams.
    • Realiuose tirpaluose dažnai būna nukrypimų nuo Raoult'o dėsnio dėl molekulinės sąveikos.
    • Teigiami nukrypimai atsiranda, kai tirpalo garų slėgis yra didesnis nei prognozuojamas (nurodantis silpnesnes tirpalo-tirpiklio sąveikas).
    • Neigiami nukrypimai atsiranda, kai tirpalo garų slėgis yra mažesnis nei prognozuojamas (nurodantis stipresnes tirpalo-tirpiklio sąveikas).
  4. Temperatūros Priklausomybė:

    • Gryno tirpiklio garų slėgis labai svyruoja priklausomai nuo temperatūros.
    • Raoult'o dėsnio skaičiavimai galioja tam tikroje temperatūroje.
    • Clausius-Clapeyron lygtis gali būti naudojama garų slėgiams koreguoti skirtingoms temperatūroms.
  5. Negaruojančio Tirpalo Prielaida:

    • Pagrindinė Raoult'o dėsnio forma pripažįsta, kad tirpalas yra negaruojantis.
    • Tirpaluose su keliais garuojančiais komponentais turi būti naudojama modifikuota Raoult'o dėsnio forma.

Kaip Naudoti Garų Slėgio Skaičiuoklę

Mūsų Raoult'o dėsnio garų slėgio skaičiuoklė yra sukurta greitiems ir tiksliems skaičiavimams. Sekite šiuos žingsnius, kad apskaičiuotumėte tirpalo garų slėgį:

  1. Įveskite Tirpiklio Molinę Frakciją:

    • Įveskite vertę tarp 0 ir 1 lauke "Tirpiklio Molinė Frakcija (X)".
    • Tai atspindi tirpiklio molekulių proporciją jūsų tirpale.
    • Pavyzdžiui, vertė 0.8 reiškia, kad 80% molekulių tirpale yra tirpiklio molekulės.
  2. Įveskite Gryno Tirpiklio Garų Slėgį:

    • Įveskite gryno tirpiklio garų slėgį lauke "Gryno Tirpiklio Garų Slėgis (P°)".
    • Būtinai atkreipkite dėmesį į vienetus (skaičiuoklė pagal numatytuosius nustatymus naudoja kPa).
    • Ši vertė priklauso nuo temperatūros, todėl įsitikinkite, kad naudojate garų slėgį norima temperatūra.
  3. Peržiūrėkite Rezultatą:

    • Skaičiuoklė automatiškai apskaičiuos tirpalo garų slėgį, naudodama Raoult'o dėsni.
    • Rezultatas rodomas lauke "Tirpalo Garų Slėgis (P)" tais pačiais vienetais kaip ir jūsų įvestis.
    • Galite nukopijuoti šį rezultatą į savo iškarpinę, spustelėdami kopijavimo ikoną.
  4. Vizualizuokite Santykį:

    • Skaičiuoklė apima grafiką, rodančią linijinį ryšį tarp molinės frakcijos ir garų slėgio.
    • Jūsų konkretus skaičiavimas yra pažymėtas grafike geresniam supratimui.
    • Ši vizualizacija padeda iliustruoti, kaip garų slėgis keičiasi su skirtingomis molinėmis frakcijomis.

Įvesties Validacija

Skaičiuoklė atlieka šiuos validacijos patikrinimus jūsų įvestims:

  • Molinės Frakcijos Validacija:

    • Turi būti galiojantis skaičius.
    • Turi būti tarp 0 ir 1 (įskaitant).
    • Vertės už šio intervalo sukels klaidos pranešimą.
  • Garų Slėgio Validacija:

    • Turi būti galiojantis teigiamas skaičius.
    • Neigiamos vertės sukels klaidos pranešimą.
    • Nulis leidžiamas, tačiau daugeliu atvejų gali būti fiziškai nereikšmingas.

Jei įvyksta bet kokios validacijos klaidos, skaičiuoklė parodys atitinkamus klaidos pranešimus ir nesiruošia skaičiavimui, kol nebus pateikti galiojantys įvestys.

Praktiniai Pavyzdžiai

Pažvelkime į keletą praktinių pavyzdžių, kad parodytume, kaip naudoti Raoult'o dėsnio skaičiuoklę:

Pavyzdys 1: Cukraus Tirpalas

Tarkime, turite cukraus (sukrozės) tirpalą vandenyje 25°C temperatūroje. Vandens molinė frakcija yra 0.9, o gryno vandens garų slėgis 25°C temperatūroje yra 3.17 kPa.

Įvestys:

  • Tirpiklio molinė frakcija (vanduo): 0.9
  • Gryno tirpiklio garų slėgis: 3.17 kPa

Apskaičiavimas: Psolution=Xsolvent×Psolvent=0.9×3.17 kPa=2.853 kPaP_{solution} = X_{solvent} \times P^{\circ}_{solvent} = 0.9 \times 3.17 \text{ kPa} = 2.853 \text{ kPa}

Rezultatas: Cukraus tirpalo garų slėgis yra 2.853 kPa.

Pavyzdys 2: Etanolio-Vandens Mišinys

Apsvarstykite etanolio ir vandens mišinį, kur etanolio molinė frakcija yra 0.6. Gryno etanolio garų slėgis 20°C temperatūroje yra 5.95 kPa.

Įvestys:

  • Tirpiklio molinė frakcija (etanolis): 0.6
  • Gryno tirpiklio garų slėgis: 5.95 kPa

Apskaičiavimas: Psolution=Xsolvent×Psolvent=0.6×5.95 kPa=3.57 kPaP_{solution} = X_{solvent} \times P^{\circ}_{solvent} = 0.6 \times 5.95 \text{ kPa} = 3.57 \text{ kPa}

Rezultatas: Etanolio garų slėgis mišinyje yra 3.57 kPa.

Pavyzdys 3: Labai Skiedžiamas Tirpalas

Labai skiedžiamam tirpalui, kur tirpiklio molinė frakcija yra 0.99, o gryno tirpiklio garų slėgis yra 100 kPa:

Įvestys:

  • Tirpiklio molinė frakcija: 0.99
  • Gryno tirpiklio garų slėgis: 100 kPa

Apskaičiavimas: Psolution=Xsolvent×Psolvent=0.99×100 kPa=99 kPaP_{solution} = X_{solvent} \times P^{\circ}_{solvent} = 0.99 \times 100 \text{ kPa} = 99 \text{ kPa}

Rezultatas: Tirpalo garų slėgis yra 99 kPa, kuris labai arti gryno tirpiklio garų slėgio, kaip tikėtasi skiedžiamam tirpalui.

Raoult'o Dėsnio Taikymas ir Naudojimo Atvejai

Raoult'o dėsnio garų slėgio skaičiavimai turi daugybę taikymų chemijoje, chemijos inžinerijoje ir pramoniniuose procesuose:

1. Distiliacijos Procesai

Distiliacija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių Raoult'o dėsnio taikymo sričių. Suprasdami, kaip garų slėgis keičiasi su sudėtimi, inžinieriai gali projektuoti efektyvias distiliacijos kolonėles:

  • Naftos perdirbime, kad atskirtų žalią naftą į įvairias frakcijas
  • Alkoholinių gėrimų gamyboje
  • Cheminių medžiagų ir tirpiklių valyme
  • Jūros vandens nusūdyme

2. Farmacijos Formulės

Farmacijos moksluose Raoult'o dėsnis padeda:

  • Prognozuoti vaistų tirpumą skirtinguose tirpikliuose
  • Suprasti skystų formulių stabilumą
  • Kurti kontroliuojamo išsiskyrimo mechanizmus
  • Optimizuoti aktyvių ingredientų išgavimo procesus

3. Aplinkos Mokslas

Aplinkos mokslininkai naudoja Raoult'o dėsni, kad:

  • Modeliuotų teršalų garavimą iš vandens telkinių
  • Prognozuotų volatilių organinių junginių (VOCs) likimą ir transportavimą
  • Suprastų cheminių medžiagų pasiskirstymą tarp oro ir vandens
  • Planuotų valymo strategijas užterštose vietose

4. Cheminė Gamyba

Cheminėje gamyboje Raoult'o dėsnis yra esminis:

  • Projektuojant reakcijų sistemas, apimančias skystus mišinius
  • Optimizuojant tirpiklio atgavimo procesus
  • Prognozuojant produkto grynumą kristalizacijos operacijose
  • Planuojant išgavimo ir išplovimo procesus

5. Akademiniai Tyrimai

Tyrėjai naudoja Raoult'o dėsni:

  • Tiriant tirpalų termodinamines savybes
  • Tiriant molekulines sąveikas skystuose mišiniuose
  • Kurti naujas atskyrimo technikas
  • Mokant pagrindinius fizinės chemijos konceptus

Alternatyvos Raoult'o Dėsniui

Nors Raoult'o dėsnis yra pagrindinis principas idealiems tirpalams, egzistuoja keletas alternatyvų ir modifikacijų neidealiems sistemoms:

1. Henry'o Dėsnis

Labai skiedžiamoms tirpalams Henry'o dėsnis dažnai yra taikomes:

Pi=kH×XiP_i = k_H \times X_i

Kur:

  • PiP_i yra tirpalo dalinis slėgis
  • kHk_H yra Henry'o konstanta (specifinė tirpalo-tirpiklio porai)
  • XiX_i yra tirpalo molinė frakcija

Henry'o dėsnis ypač naudingas dujoms, ištirpusioms skysčiuose, ir labai skiedžiamoms tirpalams, kur tirpalo-tirpalo sąveikos yra nereikšmingos.

2. Veiklos Koeficientų Modeliai

Neidealiems tirpalams įvedami veiklos koeficientai (γ\gamma), kad būtų atsižvelgta į nukrypimus:

Pi=γi×Xi×PiP_i = \gamma_i \times X_i \times P^{\circ}_i

Dažniausiai naudojami veiklos koeficientų modeliai apima:

  • Margules lygtis (dviem mišiniams)
  • Van Laar lygtis
  • Wilson lygtis
  • NRTL (Neatsitiktinių Dviejų Skysčių) modelis
  • UNIQUAC (Universali Kvašinių Cheminių) modelis

3. Būsenos Lygties Modeliai

Sudėtingiems mišiniams, ypač esant dideliam slėgiui, naudojamos būsenos lygties modeliai:

  • Peng-Robinson lygtis
  • Soave-Redlich-Kwong lygtis
  • SAFT (Statistinė Asociuojančių Skysčių Teorija) modeliai

Šie modeliai suteikia išsamesnį skysčių