Svertinio pažymio skaičiuoklė: vidurkis ir reikiamas balas

Svertinio pažymio skaičiuoklė

Svertinio pažymio skaičiuoklė apskaičiuoja kurso pažymį, kai kai kurie atsiskaitymai turi didesnę reikšmę nei kiti. Kiekviena vertinama kategorija, pavyzdžiui, namų darbai ar tarpinis egzaminas, turi balą ir svorį. Svoris – tai galutinio pažymio dalis, tenkanti tai kategorijai. Skaičiuoklė sujungia balus į vieną svertinį vidurkį ir, jei nustatomas tikslinis pažymys, parodo, kokio balo reikia iš likusių atsiskaitymų, kad jis būtų pasiektas.

Ką daro skaičiuotuvas

Kiekvienoje eilutėje pateikiama viena vertinama kategorija: pasirinktinis pavadinimas, balas nuo 0 % iki 150 % ir svoris nuo 0 % iki 100 %. Didesni nei 100 % balai reiškia papildomus balus kategorijos ribose. Skaičiuoklė priima ne daugiau kaip 20 kategorijų, o bendra svorių suma negali viršyti 100 %.

Pagal eilutes, kuriose nurodyti ir balas, ir svoris, skaičiuoklė pateikia tris skaičius:

• Dabartinis svertinis vidurkis: iki šiol gautas pažymys, įskaitant tik įvertintus darbus.
• Įvertinta svorio dalis: kokią kurso dalį apima įvestos kategorijos.
• Likusi svorio dalis: likusi kurso dalis, apskaičiuojama iš 100 % atėmus įvertintą svorio dalį.

Pasirinktinis tikslinis pažymys (nuo 0 % iki 150 %) prideda ketvirtą skaičių: vidutinį balą, kurį reikia gauti už likusią svorio dalį, kad kursas būtų baigtas pasiekus šį tikslą.

Svertinio pažymio formulė

Skaičiuoklė taiko svertinį aritmetinį vidurkį – standartinį metodą, aprašytą Vikipedijos straipsnyje „Svertinis aritmetinis vidurkis“. Kiekvienas balas dauginamas iš jo svorio, sandaugos sudedamos, o suma padalijama iš bendro svorio:

A = (s₁ × w₁ + s₂ × w₂ + … + sₙ × wₙ) / (w₁ + w₂ + … + wₙ)

• A – dabartinis svertinis vidurkis.
• sᵢ – kategorijos i balas procentais.
• wᵢ – kategorijos i svoris, išreikštas procentine kurso pažymio dalimi.

Paprastasis vidurkis visas kategorijas vertintų vienodai. Svertinis vidurkis leidžia 50 % egzaminui turėti penkis kartus didesnę reikšmę nei 10 % namų darbų kategorijai.

Reikalingas balas už likusius darbus

Galutinį kurso pažymį sudaro įvertinta ir neįvertinta dalys, kurių kiekviena padauginama iš savo svorio. Išsprendus šią lygtį nežinomo balo atžvilgiu, gaunama:

x = (100 × G − Σ(sᵢ × wᵢ)) / r

• x – vidutinis balas, kurį reikia gauti už likusius darbus.
• G – tikslinis pažymys.
• Σ(sᵢ × wᵢ) – įvertintų kategorijų balo ir svorio sandaugų suma; tai jau gautų pažymio taškų skaičius iš 100.
• r – likusi svorio dalis, lygi 100 minus įvertintų svorių suma.

Rezultatas suapvalinamas iki dviejų skaitmenų po kablelio ir tada įvertinamas:

• Daugiau nei 100 %: tikslas nepasiekiamas be papildomų balų už likusius darbus.
• 0 % arba mažiau: tikslas jau užtikrintas. Bet koks balas už likusius darbus leis baigti kursą pasiekus bent šį tikslą.
• Kitais atvejais: tikslas pasiekiamas, o skaičiuoklė parodo reikiamą balą.

Išspręstas pavyzdys

Studentas turi tris įvertintas kurso kategorijas:

Svertinė suma yra 92 × 20 + 88 × 15 + 78 × 25 = 1 840 + 1 320 + 1 950 = 5 110. Įvertinta svorio dalis yra 20 + 15 + 25 = 60 %. Dabartinis svertinis vidurkis yra 5 110 ÷ 60 = 85,17 %. Likusi svorio dalis yra 100 − 60 = 40 %.

Norint baigti kursą pasiekus 90 % tikslą, už likusią 40 % dalį reikia gauti:

x = (100 × 90 − 5 110) / 40 = 3 890 / 40 = 97,25 %

Likusioje kurso dalyje studentas turi gauti 97,25 % vidurkį. Tikslui 95 % pasiekti reikėtų 109,75 %, o tai viršija 100 %, todėl be papildomų balų šis tikslas nepasiekiamas.

Šios skaičiuoklės taikomos taisyklės

Keletą pasirinkimų buvo galima pagrįstai atlikti kitaip, todėl jie paaiškinti toliau.

• Neužpildytos eilutės ignoruojamos. Eilutė, kurioje trūksta balo arba svorio, neįtraukiama nei į vidurkį, nei į įvertintą svorio dalį. Skaičiuoklė nustato jau įvertintų darbų pažymį. Kai kurios kitos skaičiuoklės trūkstamus balus laiko nuliais, tačiau taip atsakoma į kitą klausimą.
• Neįvertinta svorio dalis išvedama, o ne įvedama. Likusi svorio dalis visada lygi 100 % minus įvertintų svorių suma, todėl abi dalys visada tiksliai sudaro visą kursą. Jei svorių suma viršija 100 %, rodoma klaida, o svoriai neperskaičiuojami.
• Papildomi balai leidžiami, bet ribojami. Balai ir tikslai gali siekti 150 %, nes daugelyje kursų papildomi balai skiriami kategorijos ribose. Todėl „nepasiekiamas“ reiškia, kad reikiamas balas viršija 100 % – didžiausią balą, kurį studentas gali gauti be papildomų balų už likusius darbus.
• Įvertinimas atitinka rodomą skaičių. Pasiekiamumas vertinamas pagal reikiamą balą, suapvalintą iki rodomų dviejų skaitmenų po kablelio, todėl pranešimas ir ekrane pateikiamas skaičius niekada neprieštarauja vienas kitam.
• Dešimtainiai svoriai palyginami tiksliai. Prieš palyginant su 100 %, bendra svorių suma suapvalinama iki šešių skaitmenų po kablelio. Be to, svoriai, pavyzdžiui, 16,1 + 48,2 + 35,7, dėl mažų dvejetainio slankiojo kablelio paklaidų galėtų būti klaidingai palaikyti šiek tiek didesniais arba mažesniais už 100 %.

Dažnai užduodami klausimai

Kas yra svertinis pažymys?

Svertinis pažymys – tai kurso vidurkis, kuriame kiekviena kategorija turi reikšmę proporcingai savo svoriui. Jei egzaminai sudaro 50 % pažymio, o namų darbai – 20 %, toks pats egzamino balas galutinį pažymį pakeičia pustrečio karto labiau nei namų darbų balas.

Ką daryti, jei svorių suma nesudaro 100 %?

Tai įprasta įpusėjus kursui. Skaičiuoklė apskaičiuoja tik įvertintų kategorijų vidurkį, o likusią dalį pateikia kaip likusį svorį. Jei svorių suma viršija 100 %, tai laikoma įvesties klaida ir ji atmetama.

Ar balas gali būti didesnis nei 100 %?

Taip. Priimami balai iki 150 %, kad būtų galima skirti papildomų balų kategorijos ribose. Tiksliniam pažymiui taikoma tokia pati viršutinė riba.

Ką reiškia reikiamas balas?

Tai vidurkis, kurį studentas turi gauti už visus likusius darbus, kad baigtų kursą pasiekęs tikslinį pažymį. Jei liko keli atsiskaitymai, jų bendras svertinis vidurkis turi pasiekti šį skaičių, o ne kiekvienas atsiskaitymas atskirai.

Kada tikslinis pažymys nepasiekiamas?

Kai reikiamas balas už likusius darbus viršija 100 %. Tokiu atveju joks įprastų balų derinys nebegali pakankamai padidinti vidurkio, todėl spragą galėtų užpildyti tik papildomi balai.

Kuo tai skiriasi nuo paprastojo vidurkio?

Paprastasis vidurkis sudeda balus ir padalija juos iš kategorijų skaičiaus, todėl visos kategorijos turi vienodą reikšmę. Svertiniame vidurkyje kiekvienas balas pirmiausia dauginamas iš savo svorio, todėl šis metodas atitinka tai, kaip galutinį pažymį apibrėžia dauguma dalyko planų.