Apskaičiuokite pKa vertes cheminiams junginiams įvedę jų formulę. Būtina norint suprasti rūgščių stiprumą, pH buferius ir cheminę pusiausvyrą.
Įveskite cheminę formulę, kad apskaičiuotumėte jos pKa vertę. pKa vertė nurodo rūgšties stiprumą tirpale.
pKa vertė yra kiekybinis rūgšties stiprumo matas tirpale. Tai neigiamas dešimtainis logaritmas rūgšties disociacijos konstanto (Ka) tirpale.
Įveskite cheminę formulę aukščiau esančiame įvedimo lauke. Skaičiuoklė parodys atitinkamą pKa vertę, jei junginys yra mūsų duomenų bazėje.
pKa vertės skaičiuoklė yra būtinas įrankis chemikams, biochemikams, farmakologams ir studentams, dirbantiems su rūgštimis ir šarmais. pKa (rūgšties disociacijos konstantas) yra fundamentalus parametras, kuris kiekybiškai apibūdina rūgšties stiprumą tirpale, matuojant jos polinkį atiduoti protoną (H⁺). Ši skaičiuoklė leidžia greitai nustatyti cheminės junginio pKa vertę, tiesiog įvedant jo cheminę formulę, padedant jums suprasti jo rūgštingumą, prognozuoti jo elgesį tirpale ir tinkamai sukurti eksperimentus.
Ar studijuojate rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, kuriate buferinius tirpalus ar analizuojate vaistų sąveikas, žinoti junginio pKa vertę yra svarbu norint suprasti jo cheminį elgesį. Mūsų vartotojui patogi skaičiuoklė teikia tikslias pKa vertes plačiam įprastų junginių spektrui, nuo paprastų neorganinių rūgščių, tokių kaip HCl, iki sudėtingų organinių molekulių.
pKa yra neigiamas logaritmas (dešimtainis) rūgšties disociacijos konstantos (Ka). Matematiškai jis išreiškiamas kaip:
Rūgšties disociacijos konstanta (Ka) atspindi pusiausvyros konstantą rūgšties disociacijos reakcijoje vandenyje:
Kur HA yra rūgštis, A⁻ yra jos konjugatas bazė, o H₃O⁺ yra hidratuotas jonas.
Ka vertė skaičiuojama kaip:
Kur [A⁻], [H₃O⁺] ir [HA] atspindi atitinkamų rūšių molines koncentracijas pusiausvyroje.
pKa skalė paprastai svyruoja nuo -10 iki 50, o mažesnės vertės rodo stipresnes rūgštis:
pKa vertė yra lygi pH, kai tiksliai pusė rūgšties molekulių yra disociuotos. Tai yra kritinis taškas buferiniuose tirpaluose ir daugelyje biocheminių procesų.
Mūsų pKa skaičiuoklė yra sukurta taip, kad būtų intuityvi ir paprasta naudoti. Sekite šiuos paprastus žingsnius, kad nustatytumėte savo junginio pKa vertę:
Skaičiuoklė teikia:
Poliprotinėms rūgštims (turinčioms kelis disociuojamus protonus) skaičiuoklė paprastai rodo pirmąją disociacijos konstantą (pKa₁). Pavyzdžiui, fosforo rūgštis (H₃PO₄) turi tris pKa vertes (2.12, 7.21 ir 12.67), tačiau skaičiuoklė parodys 2.12 kaip pirminę vertę.
pKa vertės turi daugybę taikymų chemijoje, biochemijoje, farmakologijoje ir aplinkos moksle:
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pKa taikymo būdų yra buferinių tirpalų paruošimas. Buferinis tirpalas atsparus pH pokyčiams, kai pridedama nedideliais kiekiais rūgšties ar šarmo. Efektyviausi buferiai yra kuriami naudojant silpnas rūgštis ir jų konjugatus bazes, kur rūgšties pKa yra arti norimo buferio pH.
Pavyzdys: Norint sukurti buferį pH 4.7, acetinė rūgštis (pKa = 4.76) ir natrio acetatas būtų puikus pasirinkimas.
pKa vertės yra svarbios suprantant baltymų struktūrą ir funkciją:
Pavyzdys: Histidinas turi pKa apie 6.0, todėl jis yra puikus pH jutiklis baltymuose, nes gali būti protonuotas arba deprotonuotas fiziologiniame pH.
pKa vertės žymiai veikia vaistų elgesį organizme:
Pavyzdys: Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) turi pKa 3.5. Rūgščioje skrandžio aplinkoje (pH 1-2) jis išlieka daugiausia nejonizuotas ir gali būti absorbuojamas per skrandžio gleivinę. Didesniame pH kraujyje (pH 7.4) jis tampa jonizuotas, paveikdamas jo pasiskirstymą ir veiklą.
pKa vertės padeda prognozuoti:
Pavyzdys: Vandenilio sulfido (H₂S, pKa = 7.0) pKa padeda prognozuoti jo toksiškumą vandeninėse aplinkose skirtingais pH lygmenimis.
pKa vertės yra būtinos:
Pavyzdys: Atlikdami rūgšties ir šarmo titravimą, indikatorius turėtų būti parinktas su pKa, artimu ekvivalento taško pH, kad gautume tiksliausius rezultatus.
Nors pKa yra labiausiai paplitęs rūgšties stiprumo matas, yra ir alternatyvių parametrų, naudojamų specifiniais kontekstais:
pKb (bazės disociacijos konstantas): Matuoja bazės stiprumą. Susijęs su pKa pagal lygtį pKa + pKb = 14 (vandenyje 25°C temperatūroje).
Hammeto rūgštingumo funkcija (H₀): Naudojama labai stiprioms rūgštims, kuriose pH skalė yra nepakankama.
HSAB teorija (Kieta-minkšta rūgštis-bazė): Klasifikuoja rūgštis ir šarmus kaip "kietus" arba "minkštus" pagal jų poliarizabilumą, o ne tik protonų atidavimą.
Lewis rūgštingumas: Matuoja gebėjimą priimti elektronų porą, o ne atiduoti protoną.
pKa koncepcijos plėtra yra glaudžiai susijusi su rūgšties ir šarmo teorijos raida chemijoje:
Rūgščių ir šarmų supratimas prasidėjo Antoine Lavoisier darbuose XVIII amžiaus pabaigoje, kuris pasiūlė, kad rūgštys turėtų deguonies (kas buvo neteisinga). 1884 m. Svante Arrhenius apibrėžė rūgštis kaip medžiagas, kurios vandenyje gamina vandenilio jonus (H⁺), o šarmus kaip medžiagas, kurios gamina hidroksido jonus (OH⁻).
1923 m. Johannes Brønsted ir Thomas Lowry nepriklausomai pasiūlė bendresnį rūgščių ir šarmų apibrėžimą. Jie apibrėžė rūgštį kaip protonų donorą, o šarmą kaip protonų priėmėją. Ši teorija leido kiekybiškai vertinti rūgšties stiprumą per rūgšties disociacijos konstantą (Ka).
pKa notacija buvo įvesta, kad supaprastintų Ka vertių, kurios dažnai apima daugybę dydžių, tvarkymą. Paimant neigiamą logaritmą, mokslininkai sukūrė valdomesnę skalę, panašią į pH skalę.
Šiandien kompiuterinė chemija leidžia prognozuoti pKa vertes pagal molekulinę struktūrą, o pažangios eksperimentinės technikos leidžia tiksliai matuoti net sudėtingiems molekulėms. pKa vertių duomenų bazės toliau plečiasi, gerindamos mūsų supratimą apie rūgščių ir šarmų chemiją įvairiose disciplinose.
Nors mūsų skaičiuoklė teikia pKa vertes iš duomenų bazės, kartais gali prireikti apskaičiuoti pKa iš eksperimentinių duomenų arba įvertinti ją naudojant įvairius metodus.
Jei matuojate tirpalo pH ir žinote rūgšties ir jos konjugato bazės koncentracijas, galite apskaičiuoti pKa:
Tai gauta iš Henderson-Hasselbalch lygties.
Kelios kompiuterinės metodikos gali įvertinti pKa vertes:
Štai kodo pavyzdžiai, kaip apskaičiuoti pKa skirtingose programavimo kalbose:
1# Python: Apskaičiuoti pKa iš pH ir koncentracijos matavimų
2import math
3
4def calculate_pka_from_experiment(pH, acid_concentration, conjugate_base_concentration):
5 """
6 Apskaičiuoti pKa iš eksperimentinio pH matavimo ir koncentracijų
7
8 Args:
9 pH: Išmatuotas tirpalo pH
10 acid_concentration: Nesusijusios rūgšties [HA] koncentracija mol/L
11 conjugate_base_concentration: Konjugato bazės [A-] koncentracija mol/L
12
13 Returns:
14 pKa vertė
15 """
16 if acid_concentration <= 0 or conjugate_base_concentration <= 0:
17 raise ValueError("Koncentracijos turi būti teigiamos")
18
19 ratio = conjugate_base_concentration / acid_concentration
20 pKa = pH - math.log10(ratio)
21
22 return pKa
23
24# Pavyzdžio naudojimas
25pH = 4.5
26acid_conc = 0.05 # mol/L
27base_conc = 0.03 # mol/L
28
29pKa = calculate_pka_from_experiment(pH, acid_conc, base_conc)
30print(f"Apskaičiuota pKa: {pKa:.2f}")
31
1// JavaScript: Apskaičiuoti pH iš pKa ir koncentracijų (Henderson-Hasselbalch)
2function calculatePH(pKa, acidConcentration, baseConcentration) {
3 if (acidConcentration <= 0 || baseConcentration <= 0) {
4 throw new Error("Koncentracijos turi būti teigiamos");
5 }
6
7 const ratio = baseConcentration / acidConcentration;
8 const pH = pKa + Math.log10(ratio);
9
10 return pH;
11}
12
13// Pavyzdžio naudojimas
14const pKa = 4.76; // Acetinė rūgštis
15const acidConc = 0.1; // mol/L
16const baseConc = 0.2; // mol/L
17
18const pH = calculatePH(pKa, acidConc, baseConc);
19console.log(`Apskaičiuotas pH: ${pH.toFixed(2)}`);
20
1# R: Funkcija, skaičiuojanti buferio talpą iš pKa
2calculate_buffer_capacity <- function(pKa, total_concentration, pH) {
3 # Apskaičiuoti buferio talpą (β) mol/L
4 # β = 2.303 * C * Ka * [H+] / (Ka + [H+])^2
5
6 Ka <- 10^(-pKa)
7 H_conc <- 10^(-pH)
8
9 buffer_capacity <- 2.303 * total_concentration * Ka * H_conc / (Ka + H_conc)^2
10
11 return(buffer_capacity)
12}
13
14# Pavyzdžio naudojimas
15pKa <- 7.21 # Antroji fosforo rūgšties disociacijos konstanta
16total_conc <- 0.1 # mol/L
17pH <- 7.0
18
19buffer_cap <- calculate_buffer_capacity(pKa, total_conc, pH)
20cat(sprintf("Buferio talpa: %.4f mol/L\n", buffer_cap))
21
1public class PKaCalculator {
2 /**
3 * Apskaičiuoti deprotonuotų rūgščių frakciją nurodytu pH
4 *
5 * @param pKa Rūgšties pKa vertė
6 * @param pH Tirpalo pH
7 * @return Deprotonuotos formos rūgšties frakcija (0 iki 1)
8 */
9 public static double calculateDeprotonatedFraction(double pKa, double pH) {
10 // Henderson-Hasselbalch perrašyta, kad gautume frakciją
11 // frakcija = 1 / (1 + 10^(pKa - pH))
12
13 double exponent = pKa - pH;
14 double denominator = 1 + Math.pow(10, exponent);
15
16 return 1 / denominator;
17 }
18
19 public static void main(String[] args) {
20 double pKa = 4.76; // Acetinė rūgštis
21 double pH = 5.0;
22
23 double fraction = calculateDeprotonatedFraction(pKa, pH);
24 System.out.printf("pH %.1f atveju %.1f%% rūgšties yra deprotonuota%n",
25 pH, fraction * 100);
26 }
27}
28
1' Excel formulė pH apskaičiavimui iš pKa ir koncentracijų
2' Ląstelėje A1: pKa vertė (pvz., 4.76 acetinei rūgščiai)
3' Ląstelėje A2: Rūgšties koncentracija mol/L (pvz., 0.1)
4' Ląstelėje A3: Konjugato bazės koncentracija mol/L (pvz., 0.05)
5' Ląstelėje A4 įveskite formulę:
6=A1+LOG10(A3/A2)
7
8' Excel formulė deprotonuotų rūgščių frakcijai apskaičiuoti
9' Ląstelėje B1: pKa vertė
10' Ląstelėje B2: Tirpalo pH
11' Ląstelėje B3 įveskite formulę:
12=1/(1+10^(B1-B2))
13
pKa yra konkrečios rūgšties savybė ir atspindi pH, kai tiksliai pusė rūgšties molekulių yra disociuotos. Tai yra konstantinė vertė konkrečiai rūgščiai konkrečioje temperatūroje. pH matuoja tirpalo rūgštingumą arba šarmingumą ir atspindi neigiamą vandenilio jonų koncentracijos logaritmą. Nors pKa yra junginio savybė, pH yra tirpalo savybė.
Temperatūra gali žymiai paveikti pKa vertes. Paprastai, kai temperatūra kyla, daugumos rūgščių pKa šiek tiek sumažėja (apie 0.01-0.03 pKa vienetų už laipsnį Celsijaus). Tai įvyksta todėl, kad rūgščių disociacija paprastai yra endoterminė, todėl aukštesnės temperatūros skatina disociaciją pagal Le Chatelier principą. Mūsų skaičiuoklė teikia pKa vertes standartinėje 25°C (298.15 K) temperatūroje.
Taip, junginiai su keliais jonizuojamais vandenilio atomais (poliprotinės rūgštys) turi kelias pKa vertes. Pavyzdžiui, fosforo rūgštis (H₃PO₄) turi tris pKa vertes: pKa₁ = 2.12, pKa₂ = 7.21 ir pKa₃ = 12.67. Kiekviena vertė atitinka nuoseklų protonų praradimą. Paprastai vis sunkiau pašalinti protonus, todėl pKa₁ < pKa₂ < pKa₃.
pKa ir rūgšties stiprumas yra atvirkščiai proporcingi: kuo mažesnė pKa vertė, tuo stipresnė rūgštis. Tai yra todėl, kad mažesnė pKa rodo didesnę Ka (rūgšties disociacijos konstantą), tai reiškia, kad rūgštis lengviau atiduoda protonus tirpale. Pavyzdžiui, druskos rūgštis (HCl) su pKa -6.3 yra daug stipresnė rūgštis nei acetinė rūgštis (CH₃COOH) su pKa 4.76.
Mūsų skaičiuoklė apima daugelį įprastų junginių, tačiau cheminis visatos spektras yra platus. Jei jūsų junginys nerastas, tai gali būti dėl:
Buferinio tirpalo pH galima apskaičiuoti naudojant Henderson-Hasselbalch lygtį:
Kur [bazė] yra konjugato bazės koncentracija, o [rūgštis] yra silpnos rūgšties koncentracija. Ši lygtis geriausiai veikia, kai koncentracijos yra maždaug 10 kartų viena nuo kitos.
Buferinis tirpalas turi didžiausią buferio talpą (atsparumą pH pokyčiams), kai pH yra lygus silpnos rūgšties pKa. Šiuo tašku rūgšties ir jos konjugato bazės koncentracijos yra lygios, o sistema turi didžiausią gebėjimą neutralizuoti pridėtą rūgštį ar šarmą. Efektyvus buferio diapazonas paprastai laikomas pKa ± 1 pH vienetu.
Taip, pKa vertės gali būti neigiamos arba didesnės nei 14. pKa skalė nėra ribojama 0-14 pH skalės. Labai stiprios rūgštys, tokios kaip HCl, turi neigiamas pKa vertes (apie -6.3), o labai silpnos rūgštys, tokios kaip metanas (CH₄), turi pKa vertes virš 40. pH skalė yra ribojama vandens savybių, tačiau pKa skalė neturi teorinių ribų.
Norint sukurti efektyvų buferį, pasirinkite silpną rūgštį, kurios pKa yra arti norimo buferio pH. Pavyzdžiui:
Tai užtikrins, kad jūsų buferis turės gerą talpą atsparumui pH pokyčiams.
pKa vertės paprastai matuojamos vandenyje, tačiau jos gali dramatiškai pasikeisti skirtinguose tirpikliuose. Paprastai:
Pavyzdžiui, acetinė rūgštis turi pKa 4.76 vandenyje, tačiau maždaug 12.3 DMSO.
Clayden, J., Greeves, N., & Warren, S. (2012). Organinė chemija (2-asis leidimas). Oksfordo universiteto leidykla.
Harris, D. C. (2015). Kiekybinė cheminė analizė (9-asis leidimas). W. H. Freeman ir kompanija.
Po, H. N., & Senozan, N. M. (2001). Henderson-Hasselbalch lygtis: jos istorija ir apribojimai. Chemijos švietimo žurnalas, 78(11), 1499-1503. https://doi.org/10.1021/ed078p1499
Bordwell, F. G. (1988). Pusiausvyros rūgštingumas dimetilsulfoksido tirpale. Chemijos mokslų žurnalas, 21(12), 456-463. https://doi.org/10.1021/ar00156a004
Lide, D. R. (Red.). (2005). CRC Chemijos ir fizikos vadovas (86-asis leidimas). CRC spauda.
Brown, T. E., LeMay, H. E., Bursten, B. E., Murphy, C. J., Woodward, P. M., & Stoltzfus, M. W. (2017). Chemija: centrinė mokslas (14-asis leidimas). Pearson.
Nacionalinis biotechnologijų informacijos centras. PubChem junginio duomenų bazė. https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/
Perrin, D. D., Dempsey, B., & Serjeant, E. P. (1981). pKa prognozavimas organinėms rūgštims ir bazėms. Chapman ir Hall.
Išbandykite mūsų pKa vertės skaičiuoklę dabar, kad greitai rastumėte rūgšties disociacijos konstantą savo junginiui ir geriau suprastumėte jo cheminį elgesį tirpale!
Raskite daugiau įrankių, kurie gali būti naudingi jūsų darbo eiga.